2023 vasario 17 d. 

Kelionę pradedame nuo Panerio poilsiavietės. Pirmas sustojimas už 9 km prie Gaidelio akmens, kuris yra didžiausias Lietuvos upių akmuo. Gaidelis Neries upėje stūkso Kauno raj., Lapių sen., prie Drąseikių kaimo. Kitoje Neries upės pusėje yra Krėslynų kaimas. Gaidelio akmenį pamatyti nuo kranto iš Drąseikių kaimo pusės nėra paprasta, nes akmens buvimo vieta nėra pažymėta nuorodomis. Patekimas prie upės yra tik per kolektyvinių sodų privačią valdą ir rakinamus vartelius.

Akmens vardo kilmė kilusi iš padavimo. Labai seniai prie Neries upės dešniajame krante gyveno žmogus, kuris laikė daug gaidžių. Gaidžiai laisvai lakstė upės pakrante, bet ir labai pešdavosi, jie net užskrisdavo ant akmens esančio Neries upėje. Aplinkiniai žmonės pravardžiuodami pradėjo sakyti: „Ir vėl gaidelis“. Taip ir atsirado akmens pavadinimas „Gaidelio akmuo“.  Pagal vietinių gyventojų pasakojimus, naktimis šalia akmens vaidendavosi. Naktį, kai koks susivėlinęs keleivis važiuodavo ar eidavo krantu pro akmenį, girdėdavo kažkokį kalimą, matydavo sėdint kažką ant akmens ir būdavo šaukiami vardu, eidavo net pypkę užsidegti. Klaidžiodavo, nes negalėdavo rasti kelio. Bet viskas išnykdavo užgiedojus pirmiems gaidžiams.

Gaidelio akmuo 1964m., paskelbtas Respublikos reikšmės geologijos paminklu. Nuo 1972m., respublikinės reikšmės archeologijos paminklas – Didžiausias Lietuvos upių akmuo. Gaidelio akmens ilgis – 4.76m., plotis – 4.71m., aukštis – 4.06m., perimetras – 14.61m. Tai riedulinė uoliena, kurios šiaurinė pusė nugludinta ledų, pietinė pusė suaižėjusi.

Toliau kelionę tęsiame aplink Drąseikių karjerą. Šis karjeras pradėtas eksploatuoti 1976m. Iš karjero išgautos produkcijos nemažai nutiesta mieste ir rajone naudojamų kelių, Kaune pastatyta nemažai pastatų. 2013m. karjeras vienas iš pirmųjų Lietuvoje įsigijo modernų plaukiojantį greiferinį ekskavatorių. 2014m. pradėjo veikti moderni žvyro sijojimo ir rūšiavimo linija. Eksploatuojant smėlio ir žvyro išteklius ir prisipildžius vandeniui šiai dienai turime puikų vandens telkinį, kurio gylis vietomis siekia net iki 30m. gylio. Karjerą pamėgo ir giluminio nardymo entuziastai,  karjere žvejoja žvejai, o vasarą susirenka nemažai žmonių su šeimomis pasimaudyti, pailsėti. Drąseikių karjeras antras po Lampėdžių karjero vandens telkinys Lietuvoje. 2017m. karjero plotas siekė apie 63ha, tačiau jis vis dar didėja, nes tebevyksta pastovūs ir didelės apimties kasybos darbai naudojant moderniausią žemsiurbę.

Nuo Drąseikių karjero judame apie 4km. link  Draseikių atodangos.

Drąseikių arba Stavidvario atodanga yra Kauno rajone, Lapių seniūnijoje ties Drąseikių kaimu. Tačiau iki jos nuvykti nėra taip paprasta, nes atodanga nėra pažymėta nuorodomis, neįrengti takai – iki jos nueiti arba nuvažiuoti galima tik miško keliukais ir takeliais. Nors ir kelias nėra pats lengviausias, bet drąsiųjų smalsuolių pastangos atsipirks su kaupu. Nuo atodangos atsiveria nuostabūs Neries vingiai, statūs šlaitai bei priešais esančios Krėslynų gyvenvietės vaizdai. Drąseikių atodanga tai gamtos paveldo objektas, kuris 1964 metais paskelbtas geologiniu paminklu. Ji tęsiasi palei dešinįjį Neries krantą, aukščiausia atodangos dalis siekia 30.2 metrų, o ilgis net 200 metrų. Nuo Panerio poilsiavietės iki Drąseikių atodangos 10 kilometrų, įspūdingas vaizdas ir šlaitų grožis atsiveria plaukiant plaustais arba baidarėmis.

Nuo Drąseikių atodangos važiuojame 4km. iki Mažųjų Žinėnų piliakalnio, kur yra Andriuškonių atodanga.

 Andruškonių atodanga yra Jonavos rajone, Kulvos seniūnijoje ties Žinėnų kaimu. Įspūdingo grožio ir dydžio šlaitas žinomas dar kaip ir Mažųjų Žinėnų piliakalnis, kurį skalauja Neries upės tėkmė ir formuoja atodangą. Nuo piliakalnio viršaus atsiveria panoraminis vaizdas su upės ir Neries salų grožiu. Atodangos ilgis apie 100 metrų, aukštis 33 metrai ir ji tęsiasi palei dešinįjį Neries krantą. 1999 metais Andruškonių atodanga (Mažųjų Žinėnų piliakalnis) pripažintas valstybės saugomu gamtinio kraštovaizdžio objektu. Nuo Panerio poilsiavietės iki Andruškonių atodangos 13 kilometrų.

Mykoliškių dvaro sodyba yra Mykoliškių kaime, Kulvos seniūnijoje, Jonavos rajone.

Mykoliškių dvaras pastatytas XXa pradžioje prie Neries upės, kur upėje yra susiformavusios įspūdingo dydžio salos. Salos geriausiai matosi plaukiant baidare arba plaustais. Iki šių dienų yra išlikę dvaro pastatai ir didinga liepų alėja.

Važiuojame Žemutinės Batėgalos keliu. Pravažiuojame vyndarių sodybą „Vilkolė“ . Trumpam sustojame prie Neries, kur mes organizuojame išplaukimus plaustais ar baidarėmis. Nuo šios vietos plaukdami Nerimi Batėgala – Panerio poilsiavietė  iš vandens galima pamatyti –  Mykoliškių dvaro liepų alėją, Andriuškonių atodangą, Drąseikių atodangą, Gaidelio akmenį.

Įvažiavę į pagrindinį kelią grįžtame į Panerio Poilsiavietę. Tai apie 50km., vaizdingas maršrutas, kurį mes pravešime komfortabiliais Toyota Land Cruiser automobiliais.

6 814