Vasariškai gaivų,  bet labai vėjuotą šeštadienį vyko plaukimas baidarėmis Nerimi maršrutu Jonava – Panerio poilsiavietė. Žygis baidarėmis prasidėjo nuo Jonavoje esančio tilto. Plaukė vienuolika baidarių, žygyje dalyvavo dvidešimt du žmonės. Plaukimas truko apie šešias valandas, tačiau plaukimo dalyviams laikas neprailgo, nes buvo galima grožėtis nuolat besikeičiančiais gamtos vaizdais.
Plaukimo metu žygio dalyviams teko susidurti su priešpriešiniu vėju, kuris trukdė plaukti pasroviui. Parplaukę dalyviai pasakojo, kad tą dieną plaukti baidarėmis buvo ganėtinai sunku nei įprastai, nes teko nemažai kilometrų plaukti prieš vėją, reikėjo įveikti banguojančia Nerį bei šiek tiek pasislėpti nuo trumpalaikio lietaus. Jie tvirtino, kad plaukti tokiu oru yra įdomu, nes pasijuto kaip plaukiantys per jūrą.
Grįžę į poilsiavietę plaukimo dalyviai buvo labai patenkinti ir geros nuotaikos, tačiau šiek tiek pavargę. Išlipus ant kranto visi dalinosi įspūdžiais, kokia graži yra Neries upės pakrančių gamta, įspūdį paliko Jonavos bažnyčia, Andruškonių ir Drąseikių atodangos. Atsirado drąsuolių, kurie užsimanė užlipti ant Gaidelio akmens ir pasidaryti smagių nuotraukų.
Šio žygio metu plaukė nemažai naujokų, kurie pirmą kartą sėdėjo baidarėje ir laikė irklą rankose. Todėl Panerio poilsiavietės šeimininkai pakrikštijo naujokus, kurie turėjo prisiekti, jog plauks baidare dar ne vieną kartą. Po visų pasilinksminimų prie kranto, visi susibūrė prie didelio laužo, kur buvo dalinama košė iš didžiulio katilo. Šiek tiek pasistiprinę žygio dalyviai ruošėsi vakarui: statė palapines, džiovino sušlapusius daiktus. Kai palapinės buvo pastatytos, Panerio poilsiavietė atrodė kaip tikra turistinė stovyklavietė. Kadangi vakaras buvo saulėtas ir ilgas, tad poilsiautojai buvo aktyvūs ir žaidė paplūdimio tinklinį, įvairius stalo žaidimus, dainavo smagias dainas, kepė zefyrus ant laužo.